Neretam mažo šuniuko šeimininkui kyla klausimas: kodėl mano keturkojis taip nori kandžiotis ir viską graužti? Atsakymas gali būti labai paprastas – jam krenta pieniniai dantys ir dygsta nuolatiniai. PetCity Ozas ir Domus Pro klinikose dirbanti veterinarijos gydytoja-odontologė Rugilė Ivoškaitė pažymi, kad dantys šuniukams pradeda keistis sulaukus 3,5-4 mėnesių amžiaus ir pataria šeimininkams stebėti šį procesą: „Jei augintinio burnoje toje pačioje vietoje tuo pačiu metu yra du dantys, patarčiau skubiai kreiptis į veterinarijos gydytoją, nes idealiausias laikas pieninio danties šalinimui – vos pradėjus dygti nuolatiniui.“
Dažna problema – iltiniai dantys: kodėl jie iškrenta sunkiausiai?
Veterinarijos gydytoja Rugilė Ivoškaitė teigia, kad pirmiausia šuniukams iškrenta ir toje vietoje išdygsta nauji kandžiai (priekiniai dantys) – sulaukus 3-5-4 mėn, o kiek vėliau pradeda kristi ir visi kiti burnoje likę pieniniai dantys: „6-7 mėnesių amžiaus didžioji dalis šuniukų jau turi pilnai pasikeitusius nuolatinius dantis.“
Tiesa, veterinarinėje praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kuomet nuolatiniai dantys pradeda dygti dar burnos ertmėje esant pieniniams dantims – ypač tai dažnai įvyksta su iltiniais dantimis.
„Dar gerokai prieš išdygstant nuolatiniams dantims per dantenas, jie pradeda vystytis iš dantų pumpurų, esančių viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje. Kai nuolatiniai dantys vystosi, jie pradeda daryti spaudimą pieninių dantų šaknims, paskatindami pieninių dantų šaknis pradėti rezorbuotis (tirpti). Kai šaknys rezorbuojasi, pieninių dantų vainikėliai (karūnėlės) iškrenta. Kadangi pieninių iltinių dantų šaknys yra labai ilgos (daug ilgesnės nei pats vizualiai matomas dantis), jos rezorbuojasi sunkiau, todėl dažniau matome užsilikusius iltinius pieninius dantis“, - žiniomis dalinasi veterinarijos gydytoja R. Ivoškaitė.
Gydytoja priduria, kad ši problema yra aktualesnė mažų ir brachicefalinių veislių šunims:
„Dažniausiai šis procesas stebimas viršutiniams iltiniams dantims, taip pat pakankamai dažnai apatinėms iltims, kiek rečiau kandims, tačiau iš esmės taip gali atsitikti su bet kuriuo pieniniu dantimi. Tai dažniau pastebima itin mažų veislių šunims, taip pat brachicefalinių veislių šunims. Taip pat gyvūnai gali turėti genetinę predespoziciją sunkesnei pieninių dantų kaitai.“
Kaip atliekama pieninių dantų šalinimo procedūra veterinarijos klinikoje?
Veterinarijos gydytoja-odontologė pažymi, kad pasirodyti pas veterinarijos gydytoją dantų būklės įvertinimui reikėtų, kai šuniukas yra 3-4mėn. amžiaus, o jeigu augintinio burnoje toje pačioje vietoje jau yra du dantys – į gydytoją reikėtų kreiptis skubiai, nes idealiausias laikas pieninio danties šalinimui – vos pradėjus dygti nuolatiniui.
Pašnekovė pažymi, kad profesionaliai atliekama dantų šalinimo procedūra gyvūnui nėra skausminga:
„Visų pirma, verta paminėti, kad pieninių dantų šalinimo procedūra yra atliekama seduotam gyvūnui. Sedacija šios procedūros metu būna ganėtinai lengva ir dažnu atveju neilga. Kartu šios procedūros metu yra naudojama ir vietinė nejautra, kas leidžia sumažinti naudojamų anestetikų kiekį ir taikomos narkozės gylį. Pati procedūra trunka priklausomai nuo šalinamų dantų skaičiaus: jei tai vienas dantis – ji gali trukti ir 15-20min., o jei dantų daugiau, arba pieninio danties šaknis yra dalinai aptirpusi ir lūžta – gali trukti ir 1-1,5val.“
Kokios gali būti pasekmės, jeigu pieniniai dantys yra per vėlai pašalinami?
PetCity klinikos veterinarijos gydytojos-odontologės R. Ivoškaitės teigimu, laiku nepašalinti pieniniai dantys gali sukelti sąkandžio problemas:
„Kai pieninis dantis burnoje užima vietą, skirtą nuolatiniam, nuolatinis dantis išdygsta netaisyklingoje padėtyje. Galutinis rezultatas – dantų susigrūdimas, kai kuriais atvejais netaisyklingas dantų kontaktas su dantimis ir (arba) minkštaisiais burnos audiniais. Netinkamai išdėstyti dantys sukelia netaisyklingą sąkandį.“
Be to, pieninių ir nuolatinių dantų susigrūdimas gali ilgainiui sukelti augintiniui dantų skausmą bei infekcijas burnos ertmėje.
„Dėl pieninio danties ir jo nuolatinio atitikmens susigrūdimas padidina tikimybę, kad maistas ir šiukšlės įstrigs tarp dantų. Padidėjęs polinkis kauptis maisto likučiams ir apnašoms gali sukelti tokias problemas kaip dantų akmenys, gingivitas ir galiausiai periodontitas. Be to, traumuojant dantų sąlytį su kitais dantimis arba minkštaisiais burnos audiniais, atsiranda skausmas ir infekcija. Jei dantys netinkamai liečiasi su kitais dantimis gali sukelti nenormalų susidėvėjimą ir susilpnėjimą, o vėliau danties (ar dantų) lūžius“, - teigia PetCity klinikos veterinarijos gydytoja-odontologė R. Ivoškaitė.
Pieninių dantų lūžiai
Pasak veterinarijos gydytojos R. Ivoškaitės, kadangi pieniniai dantys nėra tokie tvirti, kaip nuolatiniai, neretai yra stebimi ir pieninių dantų lūžiai:
„Nulūžęs pieninis dantis turi būti ištraukiamas kiek įmanoma greičiau, kai šis įvykis buvo pastebėtas. Jo negalima palikti galvojant, kad jis vis tiek iškris dantų kaitos metu, nes tai gali sukelti danties šaknies pūlinius, kurie vėliau gali turėti įtakos nuolatinių dantų vystymuisi, dygimui, ar net pažeisti žandikaulio struktūras. Dėl šios priežasties, norint išvengti pieninių dantų lūžių, nerekomenduojam jauniems šunims, iki dantų kaitos, duoti graužalų, kurie yra itin kieti. Rekomenduojama rinktis tokius skanėstus, kuriuos galima perlaužti naudojant nagą, bet ne kietesnius.”
