Pažink draugą: dobermanas – šuo, kurį šeimininkas gali nulipdyti pagal save

Televizijos laidų vedėjas, prodiuseris, aktorius Mindaugas Sėjūnas dobermanus augina jau 18 metų. Dabartinis jo augintinis Argas dar visai jaunas – jam šiuo metu metai ir keturi mėnesiai. Mindaugas pasakoja, kad gyvūnus mylėjo visada.

„Juokauju, kad mano namuose jau nuo vaikystės buvo žvėrynas – rūpinausi varnomis, varlėmis, žiurkėnais, balandžiais, šunimis, katėmis. Augant kaime gyvūnai nebuvo naujiena. O dobermanas mano gyvenime atsirado sukūrus šeimą – gyvūnų man namuose visada reikėjo ir daug“, – pasakoja Mindaugas.

Kaip prisimena M.Sėjūnas, tada, prieš 18 metų dobermanai buvo „ant bangos“. „Man šie šunys atrodė labai gražūs, patiko, tačiau tais laikais nebuvo tiek daug žinių apie veisles kaip palyginti dabar. Pirmasis šuo buvo kalaitė, vėliau, po devynerių metų įsigijome dar vieną – iš Lietuvos veislyno, o dabartinis Argas atkeliavo iš Austrijos“, – sako pašnekovas.

Paklaustas apie apie dobermanų charakterį Mindaugas sako, kad šis šuo buvo sukurtas žmogui, jo apsaugai ir apskritai yra šeimininko atspindys.

Dobermanas – tai šuo, kurio charakteris priklauso tik nuo šeimininko

„Dobermanas yra kaip molis – galite nusilipdyti agresyvų, sargą, sportinį, tarnybinį šunį, kuris seks pėdsakais, ieškos dingusių žmonių, galite nusilipdyti mielą, naminuką, kuris bus žaismingas, žais ir mylės vaikus. Tačiau reikia žinoti, kaip bendrauti su dobermanais, kadangi labai dažnai žmonės patys prisidaro problemų, nežinodami, kaip su šiais šunimis elgtis.

Tai stiprus šuo – tiek kūnu, tiek savo protu ir dvasia. Jeigu žmogus jį pradeda bausti, barti šuo tampa piktas, agresyvus, nes jam rodote tokį pasaulį. Tada jis gali pradėti kovoti ir su šeimininku, ir su kitais žmonėmis, ir su kitais šunimis. Tokia problema tikrai egzistuoja“, – pastebi M.Sėjūnas.

Jis priduria, kad dažnai šeimininkai įsivaizduoja, kad šuo savaime „išsiauklėja“ ir kad jiems patiems nereikia nieko daryti, įdėti pastangų. „Nieko nedarant, viską paliekant savieigai, žmogus gali nesuprasti, o kas gi pasidarė šuniui, kodėl jis pradėjo urgzti, loti, kąsti? Klausia, ką daryti? Šeimininkas nepaaiškino šuniui, kad čia ne pavojus, kad viskas gerai – o šuo jį juk gina. Tokias situacijas paskui vėliau sunku išspręsti, o visam tam įtaką padaro neteisingas auklėjimas“, – patirtimi dalinasi pašnekovas.

Jis pataria nusprendusiems auginti dobermaną kreiptis į specialistus, kurie dirba būtent su šios arba bent jau panašios veislės šunimis, pavyzdžiui, vokiečių, belgų aviganiais, kurie yra yra tvirto charakterio, stiprūs.

„Deja, Lietuvoje tokių specialistų, kurie rimtai užsiimtų dobermanais, jų dresūra, nematau. Kai ateina žmonės klausti patarimo, supranti, kad daugelis šunų buvo auklėti smurtu, pririšami, mušami, tad būna sutraumuoti ir jų agresijos lygis dar labiau padidėja. Bėda ta, kad tokios situacijos yra labai dažnos, – sako Mindaugas, užsiimantis Argo dresūra pats ir tam skiriantis labai daug dėmesio – jis ne tik skaito įvairius straipsnius, knygas užsienio kalbomis, bet ir mokosi kinologijos, žinių semiasi Latvijoje, Austrijoje iš kitų specialistų.

„Gilinu žinias Lietuvos sveikatos mokslų universitete, mokausi Gyvūnų mokslų fakultete gyvūno ir žmogaus sąveikos programą ir šiuo metu esu antro kurso studentas. Gaunu profesionalias žinias ne tik apie mitybą, bet ir apie gyvūnų morfologiją, biologiją, biochemiją, veisimą, genetiką ir daugybę kitų mokslo žinių. Todėl jau dabar plika akimi matau daugelį gyvūnų sveikatos sutrikimo problemų ar signalų, tačiau tai jau profesionalios žinios, kurios skiriasi nuo elementariosios dresūros.

Tikrai nebus taip, kad pasigūglinote ir jau žinosite, kaip elgtis su šunimi. Tam reikia kur kas daugiau ir apskritai, reikia susipažinti su šuns charakteriu, fiziologija. Šuo be dresūros ir tvarkos bus nevaldomas. Kai kurie žmonės užsigeidžia turėti dobermaną, jiems jo reikia, tačiau tai nėra interjero detalė – dobermanui reikia dar daugiau dėmesio nei žmogui. Mums reikia prisitaikyti prie šuns, o ne atvirkščiai“, – pabrėžia M.Sėjūnas.

Kas labiausiai patinka Argui? Žaisti!

Mindaugas labai daug kalba apie ryšį tarp šeimininko ir augintinio. Jo paties Argas paklusnus, o jų ryšys labai tvirtas ir artimas. „Argas labai sportiškas, smagus, linksmas, grakštus, tvirtas šuo, jam labai patinka šokinėti, žaisti (juokiasi). Jis mielai gaudo kamuoliuką, bėgioja, vykdo įvairias užduotis, tačiau ne ką mažiau svarbi ir protinė veikla, kuri jam taip pat patinka.

Jis gali žaisti kelias valandas, kol visiškai išsikraus, – pasakoja Mindaugas ir priduria, kad Argas stengiasi dėl savo šeimininko ir nori jam suteikti kuo daugiau džiaugsmo. – Aš nieko neverčiu daryti savo šuns, jis viską atlieka savo noru. Didžiausia bėda, kai žmonės šunis verčia kažką daryti. Pas mus nėra žodžio NE – mes bendraujame be draudimų, bet su leidimais (juokiasi). Darbo ir supratimo reikia tikrai daug“, – sako M.Sėjūnas.

Jis neskaičiuoja kiek laiko praleidžia su savo draugu, kadangi būna su juo visą laiką. Žmonės dažnai galvoja, kad su šunimi reikia užsiimti ir jį dresuoti tik aikštelėje.

„Tokiu atveju grįžus namo mūsų lauks chaosas – šunį mokyti reikia viską laiką. Visos taisyklės turi galioti tiek namuose, tiek lauke. Kiekviena mūsų diena prasideda laikantis taisyklių – komunikacija, bendravimas, sportas, pasivaikščiojimas lauke ar miške – ryšį kuriame visą laiką. Argas labai paklusnus – su tuo dirbome nuo pat pradžių, todėl eibių namuose nėra iškrėtęs. Na gal kelis kartus per neatsargumą užsimetė ant galvos gėlių vazoną. Jis žino, kur mūsų ir kur jo daiktai, ir svetimų daiktų neliečia – jokių sugraužtų batų, jokio šokinėjimo ant stalo, kaip sakau – nulis nuostolio“, – juokauja Mindaugas.

Mityba, sportas ir sveikata

Mindaugas sako, kad dobermanų mityba yra labai individuali ir nuomonių šioje srityje taip pat yra visokių. „Kailis, fizinė būsena ir šuns išmatos parodo, ar jam mityba yra tinkama. Aš maitinu savo dobermaną įvairiu maistu, kad jis gautų visų reikiamų medžiagų – jis gauna ir žalios mėsos, ir kruopų, ir pirktinio, ir virto maisto, kadangi seku jo sveikatos būklę. Jeigu kailis pradeda pleiskanoti – tai ženklas, kad mityba yra netinkama, arba kad gyvūnas patiria didelį stresą. Streso metu išsiskiria hormonas kortizolis, dėl kurio gali sutrikti ir šuns virškinimas. Kaip jau pasakojau, yra šeimininkų, kurie uja savo šunis, juos tramdo, tad jų kailio būklė blogėja“, – sako Mindaugas.

Paklaustas ar auginant dobermaną reikia pasiruošti aktyviam gyvenimo būdui, su tuo sutinka tik iš dalies. „Vyrauja stereotipas, kad šunį būtinai reikia iškrauti, tačiau fizinė veikla, kuri kaskart vis aktyvesnė, didina ir paties šuns ištvermę, ir to aktyvumo reikės dar daugiau. Mano nuomone, tai bloga praktika, be to, labai ilgos distancijos ir didelis fizinis krūvis nesveikas širdžiai, o dobermanų silpnoji vieta yra būtent širdis. Dobermanas yra labiau sprinteris, o ne maratonininkas“, – sako M.Sėjūnas ir priduria, kad neteisingai sportuojant galima pakenkti dobermanų sveikatai.

Kalbėdamas apie dobermanų sveikatą Mindaugas sako, kad problemų šioje srityje yra tikrai ne viena. Europoje jos jau sprendžiamos, tačiau mūsų šalyje kol kas apie tai kalbama mažai. „Didžiausia bėda – širdies nepakankamumas, kitaip – kardiomiopatija. Ši liga pakerta ir labai jaunus šunis, yra atvejų, kada dobermanai iškeliauja Anapilin nesulaukę net ir keturių metų. Mano augintinis iškeliavo vos septynerių metų. Šios ligos priežastys nėra aiškios, tad tikrai labai gaila, kad įsigyji draugą ir jo netenki“, – sako Mindaugas.

PetCity klinikos veterinarijos gydytojas-kardiologas Laimutis Paulauskas: „Dobermanai dėl kardiomiopatijos turėtų būti tikrinami kasmet“

„Dobermanų pinčeriai veterinarinės medicinos pasaulyje yra labiausiai žinomi dėl polinkio sirgti dilatacine kardiomiopatija, liga, sukeliančia širdies nepakankamumą. Dėl šios ligos dobermanai turėtų būti profilaktiškai tikrinami nuo 2-3 metų amžiaus kasmet atliekant echokardiografinį (širdies echoskopija) ir holterio monitoringo (24 val. trukmės elektrokardiograma) tyrimus.

Ligos nenustačius laiku, ji pasireiškia ūmiai – kosulio ir kvėpavimo nepakankamumo simptomais, o gydymas toli gražu ne visuomet duoda efektą. Profilaktiniai tyrimai padeda ligą nustatyti anksti, ir pradėjus išankstinį gydymą, galima ne tik pagerinti dobermano gyvenimo kokybę, bet ir prilėtinti ligos progresavimą, taip prailginant išgyvenamumą iki 1,5 – 2 kartų.

Taip pat šiai veislei yra būdingi kraujo krešėjimo sutrikimai, t. y. – von Vilebrando liga (kraujo krešėjimo faktoriaus trūkumas). Dobermanus dėl šios ligos rekomenduojama ištirti prieš numatomą profilaktinę operaciją (pavyzdžiui, patino ar kalės kastraciją). Taip pat yra kelios dermatologinės ir neurologinės ligos (Voblerio sindromas, šokančio dobermano liga (angl. dancing doberman disease)) būdingos šiai veislei, tad pastebėjus kailio odos ar eisenos pakitimus, reiktų kreiptis į atitinkamos srities specialistą,“ – pataria veterinarijos gydytojas-kardiologas.