Vasarą temperatūros stulpeliui šoktelėjus į viršų, mes dažnai galvojame apie tai, kaip padėti kaitrą ištverti šunims ir katėms, stengiamės užtikrinti, kad jie turėtų pakankamai vandens bei būtų aprūpinti kitomis vėsinimo priemonėms. Visgi šunys ir katės nėra vieninteliai gyvūnai, kurie kenčia nuo per didelio karščio.
Smulkieji naminiai gyvūnėliai, tokie kaip triušiai, žiurkėnai ir paukščiai, taip pat gali patirti sunkumų kaitriomis dienomis. Ką svarbu žinoti šių augintinių šeimininkams ir kaip jiems padėti neperkaisti, patarimais ir patirtimi dalinasi PetCity klinikos egzotinių ir smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojas Sergej Voitenko.
Mažas kūno paviršius dar sunkiau susidoroja su kaitra
Augintinių perkaitimas yra vienas pavojingiausių sezoninių sutrikimų, galinčių pasireikšti vasaros metu. Esant šiai gyvybei pavojingai būklei, organizmas negali išsklaidyti šilumos pertekliaus tokiu greičiu, kuris leistų prisitaikyti prie aukštos aplinkos temperatūros. Pasak PetCity klinikos gydytojo Sergej Voitenko, smulkūs gyvūnai, tokie kaip triušiai, jūrų kiaulytės, šinšilos ir kiti smulkesni graužikai, taip pat šeškai ir paukščiai, sunkiai perneša kaitrą dėl prakaito liaukų nebuvimo, itin tankaus kailio ar mažo kūno paviršiaus ploto.
Pasiteiravus gydytojo apie pagrindinius rizikos faktorius šiems gyvūnams, S. Voitenko išskiria gyvūno amžių, kadangi didesnę riziką perkaisti turi labai jauni arba vyresnio amžiaus gyvūnai. Rizikos grupėje taip pat yra nutukę ar širdies ligomis sergantys augintiniai. Ne ką mažiau svarbi yra ir aplinka bei gyvūno laikymo sąlygos. Didelė drėgmė ir aukštesnė nei 27-29°C aplinkos temperatūra, maža bei blogai ventiliuojama patalpa gali virsti ekstremaliomis sąlygomis smulkiesiems gyvūnams. Gydytojas taip pat nerekomenduoja karštomis dienomis gyvūną laikyti lauko narvuose, ypač kai nėra galimybės jam pasislėpti pavėsyje.
Pagrindiniai smulkiųjų gyvūnų perkaitimo simptomai
„Prie ankstyvųjų perkaitimo požymių galima priskirti gyvūno vangumą, nekoordinuotus judesius ir silpnumą. Vėliau gali atsirasti dažnas, paviršutiniškas kvėpavimas, stiprus seilėtekis, raumenų tremoras, viduriavimas, gyvūnas gali prarasti sąmonę. Blogiausia iš visų įmanomų komplikacijų – visų pagrindinių organizmo organų sistemų (virškinimo, širdies – kvėpavimo, šalinimo, nervinės) disfunkcija, kas dažniausiai sukelia perkaitusio gyvūno žūtį.“ – pasakoja veterinarijos gydytojas.
Triušiai yra ypač jautrūs šilumai. Jų organizmai negali taip efektyviai reguliuoti kūno temperatūros kaip žmonių ar šunų organizmai. Triušių perkaitimo klinikinius simptomus identifikuoja paraudusios, labai karštos ausys, padažnėjęs kvėpavimas (sunkiais atvėjais – pravira burna), sėdėjimas vienoje vietoje, silpnumas, vangumas.
Graužikai taip pat gali turėti sunkumų reguliuojant savo kūno temperatūrą. Perkaitimą dažniausiai identifikuoja dažnas, paviršutiniškas kvėpavimas, stiprus seilėtekis, sėdėjimas vienoje vietoje nuleidus galvą.
Šeškai yra energingi ir žaismingi gyvūnai, tačiau kaitriomis aplinkos sąlygomis pavojus gali kilti ir jų sveikatai. Perkaitę šeškai turi padažnėjusi kvėpavimą, jų burna gali būti pravira, atsiranda bendrasis silpnumas, koordinacijos praradimas, gali kauptis tirštos ir lipnios seilės aplink burną.
Paukščių organizmai taip pat gali būti jautrūs aukštai temperatūrai. Dažniausiai perkaitusį paukštį galime atpažinti, jeigu jis tupi ant narvelio dugno, jo plunksnos yra pašiauštos, o sparnai išskleisti. Perkaitę paukščiai taip pat gali intensyviai kvėpuoti praviru snapu.
Kaip šeimininkai gali padėti savo augintiniams kaitriomis vasaros dienomis?
„Jeigu gyvūnas yra perkaitęs, svarbiausias pirmosios pagalbos aspektas yra atlikti vėsinimą lėtai ir palaipsniui.“ – pabrėžia kasdien su smulkiaisiais gyvūnais dirbantis S. Voitenko. Tam gali būti naudojamos įvarios priemonės. Gyvūną galima perkelti į vėsesnę ar geriau ventiliuojamą patalpą. Jį taip pat galima lengvai apipurkšti su kambario temperatūros (25-30°C) vandeniu, tačiau jokiu būdu gyvūno negalima vėsinti mirkant jį vandenyje. Padėti gyvūnui atvėsti galima ir padedant jį ant kambario temperatūros vandeniu sudrėkinto rankšluoščio.
Veterinarijos gydytojas taip pat išskiria, kokių veiksmų ir metodų reikėtų vengti, siekiant padėti augintiniui ištverti kaitrias dienas. „Jokiu būdu gyvūno negalima atšaldyti, nes tai sukels hipotermiją. Augintinio nevertėtų dėti ir į šalto vandens ar ledo kubelių vonias – to nerekomenduojama daryti net ir kelioms sekundėms, nes tai susiaurina gyvūno kraujagysles ir tik dar labiau apsunkina šilumos netekimo procesą. Taip pat negalima naudoti priešuždegiminių vaistų, kadangi karščiavimas perkaitimo atveju nėra sukeltas uždegiminio proceso“ – patarimais dalinasi S. Voitenko.
Norint padėti gyvūnui lengviau išverti karštą vasarą, svarbu užtikrinti, kad gyvūnas narve pastoviai turėtų pakankamą geriamo vandens kiekį, turėtų saugią vėsesnę vietą, kurioje galėtų pasislėpti nuo saulės. „Į narvą taip pat galima įdėti gyvūnams pritaikytą vėsinantį kilimėlį, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, ar gyvūnas jo nekramtys bei nuolat jį prižiūrėti“ – priduria veterinaras.
Visų svarbiausia yra stebėti gyvūno elgesį. „Jei pastebite bet kokius neįprastus simptomus, būtinai pasikonsultuokite su veterinarijos gydytoju" – išlikti atidžiais ragina PetCity gydytojas S. Voitenko.
