TOP 10 filmų, kuriuos privalo pamatyti kiekvienas šunų mylėtojas

Sunku būtų paneigti, jog vaikystėje žiūrint „101 Dalmatiną“ bent dalele nepagalvojote, jog norėtumėte auginti šios veislės atstovą. O kur dar žymioji Lesė ar Bethovenas Moksliniai tyrimai skelbia, kad didelio populiarumo pasaulyje sulaukę filmai ir serialai itin išgarsino kai kurias veisles – net dešimtmetį nuo premjeros yra pastebimas didelis atitinkamų veislų populiarumo augimas.

Šunų mylėtojus (ir ypač svajotojus kada nors įsigyti keturkojį) tokios istorijos įkvepia, paskatina dar labiau žavėtis šunimis bei jų ryšiu su žmogumi. Net ir niekada neplanuojantis įsigyti haskio žmogus visuomet žavėsis „Paliktų sniegynuose“ ištikimybe. O auginantys visiškai nedidukus dekoratyvinius šunis įsijaus į „Makso“ karinius žygdarbius.

Mūsų klientų rekomendacijos

PetCity Instagram paskyroje paklausėme savo klientų, kokius visų laikų filmus jie įvardintų kaip geriausius? Remdamiesi atsakymų gausa, IMDB įvertinimais bei internetinėmis recenzijomis išskyrėme TOP filmų apie šunis dešimtuką.

1. „Šuns tikslas“ – apie amžinas šunų sielas

Mūsų mylimiausi „PetCity“ klientai šį filmą kaip mėgstamiausią įvardino daugiausiai kartų, tad jis – šio sąrašo lyderis. Nesuklyskite, „Šuns tikslas“ tikrai nebus vienas iš tų lengvų, vien tik linksmų akimirkų kupinų pasakojimų. Istorija vaizduoja tai, kokia skausminga, nesuprantama ir neteisinga mums, šunų mylėtojams, atrodo keturkojo netektis. Turbūt daugelis kada nors susidūrusių su šia patirtimi sutiks, jog šuns praradimas prilygsta artimo žmogaus mirčiai.

Visgi visas filmas tikrai nėra vien tik graudžiai niūrus. Taip, pats pirmasis pagrindinio veikėjo Itano šuo – Beilis atsisveikina, bet tikra ne amžiams – jis atsiranda vaikino gyvenime ne kartą, o kaip tai įvyksta, pamatysite peržiūrėję filmą.

Turbūt nemačiusiems filmo gali kilti klausimas, tai koks visgi yra tas „Šuns tikslas“ jo gyvenime? Remdamiesi šia istorija trumpai galime atsakyti, jog pagrindinis keturkojo siekis yra visuomet būti su šeimininku, jį stipriai mylėti ir kiek įmanoma labiau apsaugoti.

Ši kino juosta sukurta pagal 2010 m. išleistą romaną tuo pačiu pavadinimu. Jungtinėse Amerikos Valstijose ši knyga buvo visiškas bestseleris. Filmo IMDB įvertinimas 7,2.

2. „Palikti sniegynuose“ – žiūrėdami šį filmą ne kartą norėsite apkabinti savo šunį

Tai vienas iš tų filmų, kuriuos rekomenduojama žiūrėti ne kartą. Apie meilę, prisirišimą, ištikimybę, sunkumus. Nors ši istorija yra tapusi visiška klasika, ne visi žino, jog ji paremta tikro gyvenimo įvykiais.

Filme pasakojama, kaip ekspedicijos metu dėl itin suprastėjusių oro sąlygų haskio veislės keturkojai yra paliekami atšiaurioje Antarktidoje. Be šunų iš ekspedicijos grįžęs pagrindinis filmo veikėjas grįžęs ne vieną dieną, savaitę ir mėnesį sielojasi dėl paliktų šunų ir praktiškai netenka vilties, jog jie išgyveno.

Tiesa ta, jog 1957 metais Japonų mokslininkai vyko į East Ongul salą atlikti tyrinėjimų. Jų komandą sudarė 11 žmonių ir 15 Sachalino haskių veislės šunų. Ekspedicija nevyko taip, kaip tikėtasi: komandos nariai su valtimi įstrigo lede, žmonės buvo evakuoti, šunys, deja, ne.

Remiantis tuometiniais pasakojimais ir komandos prisiminimais, maisto šunys turėjo tiek, jog būtų galėję išgyventi vos kelias dienas. Nutiko taip, kaip buvo tikėtasi, žmonės grįžę į ekspedicijos vietą rado nebegyvų šunyčių kūnų, bet.. Įvyko stebuklas ir keliems haskiams pavyko išsigelbėti. Tai Taro and Jiro – jauniausia haskių porelė. Šie šunys sugrįžo į Japoniją kaip tikri herojai, o haskiai net kelis dešimtmečius išgyveno tikrą populiarumo bumą.

Ši ekranizacija neabejotinai suteiks visą emocijų puokštę. Vis dėlto, tikrai rekomenduojame jį pažiūrėti su visa šeima. „Palikti sniegynuose“ pagal „PetCity“ klientų balus užėmė antrą vietą geriausio filmo apie šunis balsavime, šio filmo IMDB balas - 7,3.

3. „Marlis iš aš“. Romantinė komedija + šuo: kas gali būti geriau?

Nemažai balsų „PetCity“ klientai davė romantinei juostai „Marlis ir aš“ (linksmas sutapimas, jog daugiausiai šį filmą išskyrė auksaspalvių retriverių ir labradorų šeimininkai).

Šio filmo pagrindinis veikėjas šuo Marlis yra visai kitoks augintinis nei mes pratę matyti įkvepiančiuose filmuose apie keturkojus. Jis tikrai nėra gyvybes gelbėjantis herojus ar bylas sprendžiantis pareigūnas.. Marlio šeimininkai ne kartą prasitaria, jog jis – pats blogiausias šuo pasaulyje ir netgi svarsto jį atiduoti.

Filme aiškiai rodoma, kaip jis naikina namus, vagia šeimininkų daiktus, nepaklusniai elgiasi dresūros pamokose. Bet visgi – nepaisant visų šunybių, Marlis tampa šeimos balansu, palaikytoju sunkiausiomis ir daugiausiai iššūkių keliančiomis akimirkomis. Šis šunytis – šeimos ašis ir jo šeimininkai galiausiai supranta, jog jis buvo „geriausias šuo pasaulyje“.

Filmas buvo sukurtas remiantis knyga „Marlis ir aš. Meilė ir gyvenimas su blogiausiu pasaulyje šunimi“, kurios autorius John Grogan. Ekranizacijos IMDB įvertinimas – 7,2.

Minėtos knygos autorius ir filme vaidinanti garsi kino aktorė Jeniffer Aniston teigia, jog „Marlis ir aš“ nėra tik apie šunį ir jo išdaigas. Šis filmas apie santuoką, vaikus, tarpusavio santykius, buities ir karjeros balansą, sėkmę ir nuopuolius bei tai, kas yra gyvenime svarbiausia, tai laiminga ir vieninga šeima.

Filmo pabaigoje girdimas monologas skatina susimąstyti, kad joks žmogus pasaulyje nebus toks tikras, nuoširdus, prisirišęs ir ištikimas savo šeimininkui, koks yra šuo. Filme išsakoma ir tai, jog šuniui nereikia prašmatnių žaislų, jo laimei užtenka paprasčiausio pagalio ir būtent to turėtume pasimokyti iš keturkojų ir mes.

Šis filmas tikrai žavi, tad prisipažinkite, kas šio filmo įkvėpti savo retriverį pavadinote Marliu?

4. „Hachiko. Šuns istorija“ – parodykite abejojantiems šunų ištikimybe

Tai dar viena istorija, kurią privaloma pažiūrėti kiekvienam šunų mylėtojui. Visgi ją rekomenduojame parodyti ir skeptikams, netikintiems, jog šuo yra ištikimiausias, geriausias ir sumaniausias žmogaus draugas. Dar nepamirškite paminėti, jog tai – tikrų tikriausia istorija.

Hachiko – tai akitos veislės keturkojis, kurį 1923 metais įsigijo Tokijo universiteto profesorius Hidesaburo Ueno. Laikui bėgant šis duetas įprato prie dienos rutinos: ryte Hachiko palydi savo šeimininką į Tokijo stotį, o vakare ateina ir pasitinka jį grįžtant. Ši graži draugystė truko kelerius metus, kol keturkojo šeimininkas netikėtai mirė paskaitų metu. Visgi Hachiko laukti nenustojo.. Šia istorija remiantis ir buvo sukurtas filmo siužetas.

Po šio įvykio praėjo daug metų, bet Hachiko istorija liko gyva ne tik filmu. Japonijoje šis šuo – tikras herojus: Shibuya traukinių stotyje šiam keturkojui pagerbti yra pastatytas bronzinis paminklas, Tokijo universiteto kiemelyje taip pat galima išvysti skulptūrą, kurioje pavaizduotas Hachiko ir jo šeimininkas.

Tačiau turbūt labiausiai nustebins tai, jog Nacionaliniame Japonijos muziejuje galima rasti tikrąjį Hachiko! Supratote teisingai, po šunelio mirties jo kūnas buvo paverstas iškamša. Beje, tame pačiame muziejuje galima pamatyti vieną iš „Paliktų sniegynuose“ herojų.

Filmas „Hachiko. Šuns istorija“ ekranuose pasirodė 2009, o jo IMDB įvertinimas yra 8,1.

5. „Boltas“ – patiks net ir mažiausiems

Viena „PetCity“ klientė įvardino, jog tai – pats geriausias jos matytas animacinis filmukas apie šunis. Ir tikrai, jeigu prieš tai aptartose istorijose netrūko dramos, šioje – ne kartą kilstelsite savo žandus.

Ir viskas dėl nuotaikingojo pagrindinio veikėjo – balto vokiečių aviganio vardu Boltas! Šis keturkojis didelę dalį savo gyvenimo kartu su savo šeimininke praleido filmavimo aikštelėje, įkūnydamas superherojus! Tiesa, Boltas ir pats mano toks esąs: jis įtiki savo galiomis ir nusprendžia, jog kliūčių jo įvairiausiems sumanymams nėra.

Šunytis patiki, jog jo taip mylima šeimininkė Penny yra pagrobta, todėl net nesvarstęs imasi keliauti po šalį ir ją išgelbėti.

Kaip ir minėjome, šis filmas patiks net ir mažiausiems žiūrovams. Visgi suaugusiems taip pat iš šio filmo yra ko pasisemti. Bolto filmas įprasmina dvi pagrindines šunyčio keliones: viena jų yra tiesioginė – šuo bet kokia kaina ieško šeimininkės. Kita – Bolto vidinė kelionė savęs priėmimo link – augintiniui prireikia nemažai laiko, jėgų ir pastangų suvokti, jog jis nėra visagalis.

Filmas išpopuliarėjo dar ir dėl to, jog Boltą įgarsino aktorius John Travolta, o žaviosios Penny personažui balsą suteikė Miley Cyrus. Šios animacijos IMBD vertinimas – 6,8.

6. „Maksas“ – apie tai, jog psichologines traumas patiria ne tik žmonės

Tai vienas tų filmų, kuriuos žiūrovai apibūdina jautriausiais ir gražiausiais epitetais. Ir iš tikrųjų, tam, kad šis filmas paliestų, net nebūtina auginti šuns.

Visas filmo siužetas prasideda karo lauke: kuomet Afganistane yra pašaunamas belgų aviganio Max šeimininkas Kailas kuris buvo mylimas sūnus, gerbiamas kariškis, jaunas, perspektyvus vaikinas.

Tuo tarpu Kailas jaunesnysis brolis Justino šeimoje jaučiasi svetimas: jį nuolat persekioja herojaus brolio šešėlis, tėvai, rodosi, į jį mažai kreipia dėmesio, todėl vaikinas užsiiminėja savo veiklomis: platina piratinius žaidimus.

Visgi Justino gyvenimas pasikeičia nuo tos dienos, kai iš karo lauko yra atvežamas šeimininką praradęs Maksas. Šis keturkojis be galo išgyvena netektį: per laidotuves atsigula prie JAV vėliava dengto karsto ir nesitraukia. Tad kaip galima šiuo šunimi nesižavėti?

Reikėtų paklausti šeimos vyriausios galvos, Justino ir Kailo tėvo. Jis nuo pat pradžių nenori net akyse regėti taip sunų primenančio šuns. O kur dar visos problemos, su kuriomis susiduria potrauminio sindromo kamuojamas Maksas? Jo elgesys pasidaro visiškai nevaldomas, agresyvus, kol galiausiai velionio brolis kartu su savo bendražygiais žingsnelis po žingsnelio užsitarnauja Makso pasitikėjimą.

Filmas galėtų taip ir baigtis, bet netikėtai atsiranda nemažai papildomų detalių ir žmonių, kurie apjuodina Makso ir Justino gyvenimą, todėl filmo siužetinė linija tikrai neleis Jums atsikvėpti.

Gali pasirodyti, jog šis filmas yra apie nepaklusnų karo šunį ir jo naują gyvenimą su kitu šeimininku, bet iš tikrųjų ši istorija talpina daug daugiau: tai pasakojimas apie tarpusavio pasitikėjimą, sunkų jo lipdymą bei trapumą. Nei žmonėms, nei šunims nieko nėra baisiau nei sutrypiamas pasitikėjimas tuo, ką laikei draugu, arba netektis vienintelio, kuriuo pasikliovei.

Nors filmo istorija yra graži, dalis scenų, ypač karinių, yra pakankamai slogios, todėl interneto vartotojai įvertino, jog filmą „Maksas“ filmą gali žiūrėti ne jaunesni kaip 11 metų amžiaus vaikai. Šio filmo IMDB įvertinimas 6,7.

7. „Dama ir valkata“ – filmų apie šunis klasika

Gėtė, Šekspyras, Dostojevskis, Bulgakovas – šiuos rašytojus galima dievinti, galima nekęsti, bet jie visuomet išliks nekvestionuojama klasika.

Filmų apie šunis „Romeo ir Džiuljeta“ mūsų nuomone turėtų tapti 1955 m. pastatytas muzikinis animacinis filmas „Dama ir valkata“. Juk dalis iš jūsų tikrai žinote šio filmo žymųjį epizodą, kuomet kokerspanielė kartu su naujuoju savo draugu kartu ragauja spagečius?

Šios istorijos pagrindiniai herojai kokerspanielio kalytė Dama ir mišrūnas Valkata. Šie du šunys priklauso visiškai skirtingiems pasauliams. Dama auga pasiturinčioje aplinkoje, turi prašmatnius namus ir šeimininkus, tuo tarpu Valkata kiekvieną dieną kovoja už savo išlikimą gatvėje.

Nors ir yra iš skirtingų pasaulių, kartą susipažinę Dama ir Elgeta vienas be kito daugiau nebegali. Tarp jų įsiliepsnoja meilė ir galiausiai jie sukuria šeimą, susilaukia vaikų.

Be to, kartu su Elgeta Dama atranda visiškai kitokį pasaulį: laisvę, nuotykius, meilę. Visgi pamiršti savo šeimos ji irgi negali. Argi tai neskamba, kaip tradicinė žmonių gyvenimus vaizduojanti drama?

„Dama ir Elgeta“ vienas iš tų Wolto Disnėjaus filmų, kuris labiau koncentruojasi į realaus gyvenimo atvaizdavimą nei į fantastinius elementus. Nepaisant to, jog istorija yra apie tarpusavyje kalbančius šunis, jų problemos, santykiai, svajonės yra labai žmogiškos.

2019 m. Disnėjus pristatė naują (nebe animacinę) šios istorijos versiją, kuri susilaukė didelės sėkmės. Originalios filmo versijos IMDB įvertinimas – 7,3. Naujojo filmo reitingas – 6,3.

8. „Raudonasis šuo“ – „laukinė“ istorija apie meilę ir ištikimybę

Iš pirmo žvilgsnio ši istorija primena tradicinius pasakojimus apie benamius šunis, kurie atradę prieglobstį visa širdimi, iki pat gyvenimo pabaigos lieka ištikimi savo šeimininkui.

Visgi „Raudonojo šuns“ istorija yra šiek tiek kitokia. Filmas žavi, nes pati jo stilistika tikrai skiriasi lyginant su tuo, ką esame pratę matyti tradiciniuose amerikietiškuose filmuose apie šunis. Pagrindinis filmo herojus Raudonasis šuo nėra mums įprastos ir dažnai ekranuose matomos veislės atstovas. Priešingai, tai– Australijos Kelpis.

Kitas aspektas, kuris tikrai nepalieka abejingų, tai „laukinė“ meilės, gyvenimo, išlikimo istorija. Ši ekranizacija nevaizduos gražaus šeimos gyvenimo išpuoselėtuose namuose. Čia matysime dulkėtą Australiją, kurioje daug purvo, karščio, sunkaus darbo, beprotiško rokenrolo, bet šalia viso to – nuostabios, aistringos, ir deja, nelaimingos meilės.

Iš dalies, ši istorija primena Hačiko: Raudonasis šuo niekada nepraranda vilties, jog vieną dieną suras savo šeimininką. O ir kelionės pabaigoje keturkojis niekur kitur neskuba – tik pas savo žmogų – tą vienintelį. Tačiau kaip ir minėjome, šis filmas turi visai kitokių spalvų, todėl yra laikomas australų filmų apie šunis klasika. Be to, šiame filme ne tik verksite: dėl vaizduojamo įvairiapusiško gyvenimo turėsite progų ir gerai pasijuokti.

Įdomus faktas: filme pavaizduota istorija yra tikra. Realus veiksmas vyko 1971-1979 metais, Australijos Pilibaros regione, kuriame gyveno visų mylimas australų kelpio veislės Raudonasis šuo – jis buvo pilnavertiškas bendruomenės narys ir garsėjo tuo, jog pakelėse stabdydavo transporto priemones ir kartu važiuodavo kaip autobusų keleivis.

Kartą naujam vairuotojui išlaipinus Raudonajį šunį, tarp autobuso keleivių kilo pasipiktinimas ir visi jie išlipo kartu. Net ir šiandien Dampyro miestelyje (Australijoje) stovi paminklas Raudonajam šuniui, o remiantis šia istorija 2011 m. britų novelistas Louis de Bernières parašė knygą, kuri ir tapo įkvėpimu filmui (jo IMDB įvertinimas 7,4).

9. „Šunų sala“ – kinemotografiškai turtingas meno kūrinys

„Šunų sala“ – tai dar vienas filmas, kuris visiškai paneigia stereotipus, jog filmai apie šunis yra skirti tik lengvam žiūrėjimui šeštadienio rytais. Šią juostą, pristatytą ne viename kino festivalyje, galime laikyti meno kūriniu dėl savo istorijos, išskirtinės „stop motion“ arba kitaip lėlinės animacijos kūrimo technikos, pastelinių spalvų, lėtos kadruotės.

Nors šio filmo žanras – fantastinė komedija, istorija liečia pakankamai opias ir skausmingas problemas. Veiksmas vyksta neegzistuojančiame Japonijos mieste, kurio valdžia nusprendžia, jog visus šunis reikia ištremti į atskirą salą, į kurią vežamos šiukšlių atliekos..

Be viso to, filmas nupasakoja ir griežtos valdžios santvarkos metodus: galima rasti kolektyvizmą, autokratiją, propagandą vaizduojančių scenų. Visgi pagrindinis filmo herojus Ataris negali susitaikyti su minėta neteisybe ir nusprendžia išlaisvinti savo šunį. Tai tampa masiniu sukilimu, kova prieš valdžios primestas taisykles.

„Šunų salą“ rekomenduojame žiūrėti tiems žmonėms, kuriems pabodo tradicinis kinas ir tiems, kuriems svarbu ne tik siužetas, bet ir kinematografinės subtilybės. Filmo IMDB reitingas 7,9.

10. „Togo“ – nuo pasiutusio šunyčio iki gelbstinčio herojaus

Rekomendacijų dešimtuką norėtume užbaigti nuostabiu Disnėjaus filmu apie šiaurės šunis, tai – „Togo“.

Šioje tikrais faktais paremtoje istorijoje pasakojama, kaip 1925 Aliaskoje gyvenantis Leonhardas Seppala ir jo ištikimieji keturkojai keliauja per atšiauriąją tundrą, kad pargabentų vaistų, išgelbėsiančių jų miestelyje gyvenančių vaikų gyvybes nuo difterijos infekcijos.

Ši kelionė tapo rizikinga estafete, kurioje 20 šunų komandų bendrai turėjo įveikti beveik 1000 kilometrų (600 mylių). Devyniolika ekipažų įveikė po maždaug 50 kilometrų, deja, viskas neįvyko pagal planą ir paskutinei dvylikamečio Togo komandai reikėjo nuklampoti apie 424 velniškai pavojingų kilometrų.

Filme vaizduojama ne tik kvapą gniaužianti ekspedicija, bet ir Togo vaikystė: jo pašėlęs charakteris ir ankstyvam amžiuje pasireiškęs nuovokus protas, atkaklumas bei neįtikėtinas kinkinio talentas.

Tiesa, vaikščiodami po Niujorko centrinį parką nenustebkite išvydę Togo – nuostabus paminklas šiam ne vieną gyvybę išsaugojusiam šuneliui stovi ir džiugina praeivius iki pat šiol.

Kiti „PetCity“ klientų rekomenduojami filmai apie šunis:

Visų filmų, kuriuose vaizduojamos nuostabios istorijos apie šunis, sutalpinti į dešimtuką būtų neįmanoma, todėl papildomai dalinamės „PetCity“ klientų paminėtais filmais, kuriuos galbūt susigundysite pažiūrėti.

„Aš esu legenda“ (2007), mokslinė fantastika/ siaubo;

„Nepaprastas Enzo gyvenimas“ (2019), romantinis/ drama;

„101 dalmatinas“ (1996), filmas visai šeimai/ komedija;

„Slaptas augintinių gyvenimas“ (2016), filmas visai šeimai/ komedija;

„Šuns dienos“ (2018), drama/ romantinė komedija;

„Nepaprasta kelionė namo“ (1993), filmas visai šeimai/ nuotykių;

„Bethovenas“ (1992), filmas visai šeimai/ komedija

„Šoklusis bičiulis“ (1997), filmas visai šeimai/ komedija;

„Lesė“ (1994), filmas visai šeimai/ nuotykių;

„Katės ir šunys“ (2001), filmas visai šeimai/ nuotykių/ veiksmo;

„Protėvių šauksmas“ (2020), filmas visai šeimai/ nuotykių;

„Taksiukas“ (2016), komedija/ drama;