„Keturkojų kastracija ir sterilizacija – tai procedūra, atliekama tiek kaip profilaktinė priemonė norint išvengti ligų, tiek kaip chirurginis gydymas. Tiesa, kiekvienas atvejis individualus, todėl, kas geriausia jūsų gyvūnui, verta pasitarti su veterinaru“, – sako Klaipėdoje esančios „PetCity“ klinikos veterinarijos gydytoja Gabrielė Pociūtė-Pipirienė.
Kastracija, jos tvirtinimu, aktuali tema kalbant ir apie kitas gyvūnų rūšis, ne vien kates ar šunis, pvz:. šeškus, triušius, žiurkes, jūrų kiaulytes ir kt. Ši procedūra padeda išvengti itin dažnai pasitaikančių lytinės sistemos ligų bei užkerta kelią nevaldomam gyvūnų populiacijos didėjimui. 15min dalijasi veterinarijos gydytojos G. Pociūtės-Pipirienės mintimis apie šių procedūrų reikiamybę, naudą ir sklandančius mitus.
– Ar galėtumėte paaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas? Vis dar gana daug manančių, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos tik patelėms.
– Patelės kastracijos terminas vartojamas tuomet, kai pašalinama visa gimda ir kiaušidės, o sterilizacija vadinama tokia procedūra, kai pašalinama kažkokia reprodukcinių organų dalis, pvz:. gimda, o kiaušidės lieka, tai reiškia, kad gyvūnas negali daugintis, tačiau lytiniai hormonai lieka. – Kada įprastai šių procedūrų prireikia? – Šios procedūros neišvengiamos tada, kai pasireiškia reprodukcinių organų sutrikimai, pvz:. prostatos ligos, perianalinės adenomos, sėklidžių navikai, kiaušidžių augliai bei pieno liaukų navikai, nereguliarus lytinis ciklas, gimdos uždegimas (piometra) ir t.t.
Nustačius šias ligas kastracija yra taikoma kaip chirurginis gydymas.
Ši procedūra taip pat reikalinga tuomet, kai patinas yra kriptorchas, viena ar abi sėklidės nenusileidusios į kapšelį, laiku neatlikus kastracijos tokiam gyvūnui didėja rizika atsirasti sėklidžių neoplazijoms.
Prevencija nuo nepageidaujamo dauginimosi ir galimų ligų
– Ar kastracija/sterilizacija yra tinkamiausias būdas užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms? Kaip tinkamai pasirinkti, kokią procedūrą atlikti, o gal pakaks vartoti ir vaistinius preparatus, tarkime, sintetinius hormonus?
– Kol kas tai plačiausiai naudojamas būdas visame pasaulyje, jis atliekamas tiek kaip profilaktinė priemonė rūpinantis gyvūno sveikata, tiek kaip priemonė, padedanti kontroliuoti jų populiaciją. Kiekvienas šeimininkas turėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją ir atsižvelgiant į gyvūną pasirinkti tinkamiausią procedūrą. Na, o kalbant apie vaistinius preparatus, skirtus rujai slopinti, vertėtų pabrėžti, jog moksliniuose tyrimuose aprašomos nepageidaujamos reakcijos, tokios kaip: akromegalija, cistinė endometriumo hiperplazija, piometra, cukrinis diabetas, prieinkstinių liaukų sutrikimai, pieno liaukų padidėjimas, neoplazijos.
Nuo sintetinių hormonų augintiniams taip pat galimos nepageidaujamos reakcijos, todėl jie turėtų būti naudojami tik atsakingai, pasitarus su veterinarijos gydytoju ir įvertinus naudos bei rizikos santykį.
Kada augintinis kastracijai pasirengęs?
– Iki kokio amžiaus gyvūnus kastruoti pataria šios srities žinovai? Kada laikas to imtis ir kodėl reikia žengti šį žingsnį?
– Veterinarinėje medicinoje amžius nėra „galutinė diagnozė“, kiekvieno gyvūno sveikatos būklę vertiname individualiai.
Žinoma, senyvo amžiaus mūsų pacientai dažniau kenčia nuo lėtinių ligų pvz:. inkstų ar kepenų funkcijos nepakankamumo, širdies ligų, todėl gydytojas įvertina atitinkamus kraujo parametrus, šlapimo tyrimą, atlieka kardiologinę patikrą bei visus kitus reikalingus tyrimus.
Atsižvelgiant į tai, vyresnio amžiaus gyvūnai patenka į aukštesnę anestezijos, kuri taikoma operacijos metu, rizikos klasę, todėl nereikia laukti vėlyvo amžiaus.
Tinkamiausias kastracijos/sterilizacijos laikas parenkamas atsižvelgiant į kiekvieną gyvūną individualiai, tai priklauso nuo jo lyties, amžiaus, veislės, svorio, ligos istorijos ir kitų faktorių.
Pagal naujausias rekomendacijas, didelių veislių šunis patariama kastruoti vėlesniame amžiuje, atsižvelgiant į tai, kada gyvūnas nustoja augti.
Kates patariama kastruoti nuo 6 mėn., nors galima rasti šaltinių, kuriuose teigiama, kad procedūrą galima daryti ir nuo 8 sav. amžiaus. Kastracija taip yra aktuali kalbant ir apie kitas gyvūnų rūšis, pvz., šeškus, triušius, žiurkes, jūrų kiaulytes, kt.
Šiai procedūrai reikėtų pasiryžti tam, kad būtų užkirstas kelias nevaldomam gyvūnų populiacijos didėjimui bei išvengtume dažnai pasitaikančių lytinės sistemos ligų bei elgsenos sutrikimų.
Elgsenos problemas sprendžia ne kastracija/sterilizacija, o dresūros specialistas
– Kiek kastracija ir sterilizacija keičia augintinio charakterį? Kam nusiteikti po operacijos?
– Jei kalbėsime apie patinus, ypač hiperseksualius, kurie užuosdami rujojančias pateles nenustygsta vietoje, neėda, nelaka, laksto iš vieno kampo į kitą, pradeda „žymėti teritoriją“ namuose, kastracija pakeičia tokį elgesį ir gyvūnas maždaug per 2 mėn. po kastracijos gyvena ramiai, o jo organizmas nebereaguoja į rujojančias pateles, kaip į stiprų dirgiklį.
Labai panašiai būna ir su patelėmis, jeigu atlikta kastracija ir pašalintos lytinės liaukos, nebelieka rujos, kurios metu daugeliui gyvūnų pasireiškia dirglumas, vangumas, apatija, apetito nebuvimas bei pakinta elgesys lauke – nebelieka tampymosi, dažno šlapinimosi, nesibaigiančio uostinėjimo.
Tačiau nereikia tikėtis, kad kastracija išspręs šuns elgsenos problemas ir gyvūnas taps paklusnus, lyg ką tik pabaigęs šunų mokyklą. Susiformavusius elgsenos sutrikimus padeda išspręsti dresūros specialistas, ne kastracija.
– Ar augintinis, atlikus kastraciją/sterilizaciją, išties jaučia padidėjusį apetitą ir jį tenka dažniau ir daugiau maitinti? Kokie mitai dar sklando apie šias operacijas?
– Jei kalbėsime apie patinus, ypač hiperseksualius, kurie užuosdami rujojančias pateles nenustygsta vietoje, neėda, nelaka, laksto iš vieno kampo į kitą, pradeda „žymėti teritoriją“ namuose, kastracija pakeičia tokį elgesį ir gyvūnas maždaug per 2 mėn. po kastracijos gyvena ramiai, o jo organizmas nebereaguoja į rujojančias pateles, kaip į stiprų dirgiklį.
Labai panašiai būna ir su patelėmis, jeigu atlikta kastracija ir pašalintos lytinės liaukos, nebelieka rujos, kurios metu daugeliui gyvūnų pasireiškia dirglumas, vangumas, apatija, apetito nebuvimas bei pakinta elgesys lauke – nebelieka tampymosi, dažno šlapinimosi, nesibaigiančio uostinėjimo.
Tačiau nereikia tikėtis, kad kastracija išspręs šuns elgsenos problemas ir gyvūnas taps paklusnus, lyg ką tik pabaigęs šunų mokyklą. Susiformavusius elgsenos sutrikimus padeda išspręsti dresūros specialistas, ne kastracija.
– Ar augintinis, atlikus kastraciją/sterilizaciją, išties jaučia padidėjusį apetitą ir jį tenka dažniau ir daugiau maitinti? Kokie mitai dar sklando apie šias operacijas?
– Estrogenai organizme veikia kaip tarpininkai reguliuojant ėdalo suvartojimą centrinėje nervų sistemoje bei yra glaudžiai susiję su apetitą reguliuojančiais hormonais ir neuronų perduodamais signalais.
Kadangi kastruotiems gyvūnams estrogenų kiekis sumažėja, tai susilpnėja ir apetito slopinimas.
Taip pat gali sulėtėti medžiagų apykaita, o kartu ir gyvūno aktyvumas.
Dėl šių veiksnių organizme atsiranda energijos suvartojimo ir energijos sąnaudų disbalansas, kas gali nulemti ir didėjančią kūno masę.
Dienos šėrimo normą reikėtų koreguoti atsižvelgiant į augintinio poreikius, didinti paros normos paprastai nereikia.
Vienas iš dažniausių mitų, kad gyvūnas po kastracijos taps pasyvus ar tingus, bet jei iki kastracijos su gyvūnu sportavote ir aktyviai leidote laiką, praėjus pooperaciniam laikotarpiui, darykite tą ir toliau. Gyvūnai dažnai aptingsta kartu su savininkais, prisitaikę prie šių gyvenimo būdo, todėl kaltinti kastraciją dėl gyvūno nutukimo ar pasyvumo nereikėtų.
